Dar kartą apie pelėsius ir vėdinimą

mogel-fri-straipsnisNors beveik kiekviename žurnalo numeryje rašome apie pelėsių atsiradimo priežastis ir priemones, kurios padeda jų atsikratyti, tačiau kone kasdien sulaukiame vėl to paties klausimo – ką daryti namuose įsimetus pelėsiams?

Sąlygos pelėsiams veistis. Pelėsių atsiradimo priežastys – šiluma, drėgmė ir nepakankamas oro judėjimas, t.y. vėdinimas.

Pelėsiniai grybai veisiasi ant atitvarų paviršiaus, kai santykinis oro drėgnis prie jų yra didesnis kaip 80 proc. Toks oro drėgnis prie atitvarų paviršiaus gali būti dėl to, kad patalpos nepakankamai vėdinamos, arba bloga tų atitvarų šilumos izoliacija. Pastaroji priežastis išryškėja dažniausiai žiemą. Tiksli pelėsinių grybų veisimosi priežastis nustatoma laboratoriniais prietaisais.
Pelėsinių grybų reikėtų vengti, kadangi jie kenkia ne tik pastatams, bet ir žmonėms. Yra pelėsinių grybų, kurie gali sukelti net onkologines ligas. Be to, dėl nepakankamo vėdinimo padidėja anglies dvideginio (CO2) koncentracija ore. Tai irgi kenkia žmonių sveikatai
Ar patalpose keičiasi oras?
Palyginti tik neseniai pradėta kalbėti, kad rengiant daugiabučio ar kito pastato apšiltinimo ar modernizavimo projektą būtina išspręsti vėdinimo problemą. Dažniausiai bėdų dėl pelėsių turi anksčiau apšiltintų daugiabučių gyventojai, yra problemų ir modernizuotuose visuomeniniuose pastatuose, mokyklose.
Pagal nustatytas higienos normas oras patalpoje turi pasikeisti 0,5-0,7 karto per valandą. Tokie yra reikalavimai. Esant tokiai oro kaitai žmogus kvėpuoja šviežiu oru ir yra sveikoje aplinkoje. Gi faktiniai matavimai rodo, kad tikrasis oro pasikeitimas hermetiškuose namuose tesiekia 0,17 karto. T.y. dalis žmonių gyvena butuose, kuriuose vėdinimo intensyvumas yra 3 kartus mažesnis už normą. To rezultatas: ore kaupiasi drėgmės perteklius, nepašalinami alergizuojantys teršalai, vyksta garų kondensacija ant šaltų paviršių (viena iš pelėsių atsiradimo priežasčių).
Be to, senuose daugiabučiuose vėdinimo šachtos dažniausiai būna užverstos šiukšlėmis ir per jass nevyksta net minimali oro kaita. Natūralaus vėdinimo efektyvumą rodo žiebtuvėlio ar degtuko liepsna. Jei liepsna gerokai pakrypsta kanalo vidun – vėdinimas veikia. Ramiai deganti liepsna rodo, kad vėdinimo nėra.
Profesionalai vėdinimo efektyvumą tikrina specialiu prietaisu – anemometru. Prietaisas priartinamas prie vėdinimo šachtos angos ir žiūrima į jo rodmenis. Jei oro srauto greitis yra apie 0, 4 m/s, vėdinimas veikia, jei mažesnis – vėdinimas nepakankamas.
Ar patalpose sausa ir šilta?
Pagrindiniai drėgmės šaltiniai patalpoje gali būti prasta sienų ir stogo hidroizoliacija ir didelis patalpos oro drėgnis dėl gaminamo valgio, džiovinamų rūbų ir pan. Jeigu pagrindinė pelėsių atsiradimo sąlyga yra oro drėgmė, galimi keli sprendimo būdai.
Pirmiausias ir turbūt paprasčiausias – neleisti orui stovėti pelėsių susidarymo vietose, t. y. oras tose vietose turi judėti, kad drėgmė nespėtų kondensuotis ant sienos paviršiaus. Kitas būdas – mažinti oro drėgnį. Tam reikia arba didinti patalpos oro temperatūrą, arba maišyti vidaus orą su lauko oru (vėdinimas), nes lauko oro drėgnis žiemą yra kur kas mažesnis. Efektyviai veikia abi šios priemonės.
Ką daryti, jei pelėsių jau atsirado?
Kai pelėsių jau atsiranda, svarbiausia patalpas vėdinti ir užkirsti kelią drėgmei kauptis. Kovojant su pelėsiais reikia ne kaskart galvoti, kokį preparatą panaudoti, o pirmiausia pašalinti pelėsių susidarymui palankias sąlygas, paskui juos sunaikinti atitinkamu preparatu.
Visų pelėsius naikinančių preparatų sudėtyje yra biocidų, t. y. nuodų, naikinančių mikroorganizmus ir jų sporas. Žinotina, kad nuolat naudojami šie preparatai gali turėti žalingą poveikį žmonių sveikatai.
Nėra preparatų, kurie nevėdinamose ir drėgnose patalpose sunaikintų pelėsius visam laikui. Jeigu tik sąlygos daugintis palėsiams tinkamos, anksčiau ar vėliau jų vėl atsiranda. Todėl geriausias būdas pelėsiams sunaikinti – patalpos vėdinimas. Vėdinimo grotelės languose tikrai pagerins patalpų oro kokybę. Praverstų įsigyti drėgmėmatį ir sekti patalpų oro santykinį drėgnį. Patalpų oro santykinis drėgnis turi būti ne didesnis kaip 60 proc. Tačiau techninės, piniginės ar net estetinės priežastys, gali lemti, kad vėdinimo sistema negali būti pakeista. Tuomet drėgnumo problemą gali padėti išspręsti drėgmės rinktuvai. Tai elektroniniai prietaisai, kurie surenka drėgmės perteklių, tuo pačiu padeda orui judėti po patalpą. Šiuolaikiniai drėgmės rinktuvai turi įmontuotą drėgmėmatį, tad leidžia pasirinkti optimalų drėgmės lygį ir jį automatiškai palaiko.
Jei atsiradus pelėsių patalpose sutvarkoma vėdinimo sistema ir ji veikia, o pelėsiai nenyksta, gali būti, kad jų priežastis yra iš lauko pusės drėgstančios sienos ar drėgmė, patenkanti per nesandarią siūlę ar sandūrą, taip pat nepakankama išorinių sienų šiluminė varža. Tuomet gali gelbėti tik hidroizoliacija, apšiltinimas ir vėdinimo sistema.

Vėdinimas padeda išvengti pelėsių
• Rengiant daugiabučio modernizavimo ir sienų šiltinimo projektą, būtina suprojektuoti ir sumontuoti papildomą vėdinimo sistemą.
• Jeigu namas jau apšiltintas, o papildomos vėdinimo sistemos nėra, galima įsirengti decentralizuotą vėdinimo sistemą.
• Prie vėdinimo angos sumontuoti paprastą oro ištraukimo ventiliatorių, kuris užtikrintų oro trauką, tuo pačiu jo judėjimą ir kaitą. Tačiau tokiu atveju reikia pasirūpinti, kad į patalpas patektų pakankamai šviežio oro, su juo bus prarandama šiluma.
• Kiaurai per išorinę sieną sumontuoti ventiliatorių su oro pritekėjimo sklende. Šilumos nuostoliai taip pat bus, tik mažesni.
• Bute įrengti nedidelį rekuperatorių, kuriame lauko oras sušildomas ištraukiamo oro šiluma. Šiuo atveju oras patalpoje keičiamas be šilumos nuostolių.


Partneriai

  • Homeair
  • Caparol