Pelėsis – renovuojamų pastatų rykštė visoje Lietuvoje

Išaugus elektros ir dujų kainoms lietuviai geriau šąla nei šildosi. Apsimauna šiltas kojines, apsivelka megztinius, net nevėdina būsto, kad tik išsaugotų šilumą. Tačiau taip taupant galima prisidaryti rimtų bėdų ir vėliau – dar didesnių išlaidų. Nevėdinamas patalpas puola pelėsis.„Dabar mums pats darbymetis, telefonai tiesiog kaista nuo žmonių skambučių.

Kasdien turime iki penkių iškvietimų valyti pelėsį“, – sakė šia veikla užsiimančios bendrovės direktorius Artūras Donskojus.

Penkerius metus pelėsių naikinimo paslaugą teikianti įmonė darbo užtektinai turi nuo lapkričio iki balandžio mėnesio.

Pasak A. Donskojaus, nuo pelėsio labiausiai kenčia senos statybos blokiniuose daugiabučiuose gyvenantys žmonės, jie sudaro 55 procentus įmonės klientų.

Dar 25 procentai gyvena naujos statybos daugiabučiuose, likę 20 procentų – nuosavuose namuose.

„Daugelis žmonių, išvydę savo namuose pelėsį, iškart išsigąsta ir nusprendžia parduoti butą ar namą.

To tikrai nereikėtų daryti, nes pelėsį galima išnaikinti šiuolaikinėmis priemonėmis.

Tačiau svarbu žinoti, kad jei nebus pašalintos pelėsiui susidaryti palankios sąlygos, anksčiau ar vėliau jis vėl atsiras“, – įspėjo A. Donskojus.

Jo vadovaujamos įmonės specialistai, turima įranga apžiūrėję pastatą iš vidaus ir išorės, gali tiksliai nustatyti jo broką, kurioje vietoje drėksta ar šąla sienos, žodžiu, išsiaiškina, dėl ko plinta pelėsis.

Tik sumažinę patalpose drėgmę, jas tinkamai išdžiovinę jie imasi naikinti pelėsį.

„Kai kuriuose butuose būna sunkiai įsivaizduojamas susikaupusios drėgmės kiekis.

Neseniai vieno trijų kambarių buto viename pelėsiu apaugusiame kambaryje mūsų pastatytas drėgmės surinktuvas per tris dienas susiurbė net 36 litrus skysčio.

Viename blokinio namo bute vidinės sienos drėgmė nustatytą normą viršijo penkis kartus“, – stebėjosi A. Donskojus.

Prasto vėdinimo problema

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas, Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos vadovas Juozas Antanaitis patikino, kad pelėsis yra tikra renovuojamų pastatų rykštė visoje Lietuvoje.

„Mėgstama sakyti, kad pelėsio atsiradimas – nevykusios renovacijos pasekmė.

Iš tikrųjų taip nėra, juk žmonės įsistatė plastikinius langus, sandarias duris – viską uždarė, kad tik daugiau šilumos liktų būste.

Tačiau iš šykštumo neskyrė pinigų vėdinimo sistemai – drėgmė lieka, kaupiasi patalpose ir niekur iš jų neišeina.

Taigi pelėsis dažniausiai yra prasto vėdinimo problema“, – kalbėjo J. Antanaitis.

Jis patarė visiems įsirengti vėdinimo sistemas arba bent jau porą kartų per dieną po 5 minutes gerai išvėdinti namus plačiai atlapojant langus, kad susidarytų skersvėjis.

Antra galima pelėsio atsiradimo priežastis yra vadinamosios kiauros – šąlančios, nuo lietaus šlapiuojančios sienos.

Pasak J. Antanaičio, tokias sienas būtina kuo skubiau apšiltinti.

Būna įvairiausių atspalvių

Idealiausios sąlygos pelėsiui įsiveisti – teigiama 20 laipsnių temperatūra ir daugiau nei 95 procentų santykinė oro drėgmė, o jo augimą skatina nepakankamas oro judėjimas – patalpų vėdinimas ir natūralios šviesos stoka.
„Aplinkoje esančios organinės medžiagos yra pelėsinių grybų maistas. Ypač jie mėgsta voratinklius, kuriuose gausu šių medžiagų.

Juk ne veltui senovėje žmonės vorų tinklus dėdavo ant žaizdų, kad jos greičiau sugytų“, – teigė profesorius Albinas Lugauskas, pelėsius tyrinėjęs daugiau nei pusę amžiaus.

Iš pradžių mažyčiai tamsūs taškeliai plika akimi būna nepastebimi ir, jei sąlygos palankios, per kelias dienas gali susiformuoti ištisos kolonijos – milijardai naujų sporų.

Šios įvairiaspalvės dėmės atrodo tarsi purvas ir skleidžia nemalonų, priplėkusį kvapą.

Pasak A. Lugausko, pelėsių spalvą lemia terpė, kurioje jie vystosi.

Kartais vienoje vietoje susidaro kelios viena kitai padedančios grybų bendrijos ir tada galima išvysti įvairių atspalvių (melsvo, žalio, pilko, geltono, raudono, balto, juodo ir kt.) pelėsio pažeistus plotus.

Stipresni net už virusą

Jei ant sienos, lubų, baldų ar grindų pastebėjote „ropojantį” pelėsį, nusiteikite, kad kova su juo bus sunki.

Tam neužteks namuose atlikti gero remonto, net panaudojant pačias kokybiškiausias statybos ir apdailos medžiagas.

Jeigu nenustatysite pelėsio atsiradimo priežasties ir skubiai nesunaikinsite šio užkrato, jau po pusmečio visos jūsų pastangos nueis veltui ir nepageidaujamas įnamis vėl įsiskverbs į jūsų namus.

Pelėsiniai grybai yra labai atsparūs mikroorganizmai, kur kas stipresni net už įvairias bakterijas ar virusus.

„Nieko nedarant medinį pastatą pelėsis gali suėsti per dvejus metus, o mūrą ardo lėčiau, jis pamažu gali trupėti apie 20 metų”, – teigė A. Lugauskas.

Jis prisiminė atvejį, kai viena moteris nusipirko dailų, šiuolaikiškai sutvarkytą sodo namelį ir po kelių mėnesių išvydo per naują grindų dangą į namo vidų besiskverbiantį pelėsį.

„Nuardžius grindis ir dalį sienų atsivėrė siaubingas vaizdas – visos medinės namo konstrukcijos buvo supuvusios, suirusios ir apaugusios pelėsiu.

Taigi ankstesni namo šeimininkai pelėsio pažeistą namelį iškišo apvilkę jį gražiu rūbu”, – prisiminė pašnekovas.

Nereikia iškart grandyti

Jis patarė pamačius pelėsį nepulti jo iškart grandyti – taip tik dar daugiau patalpoje pasėsite jo sporų.

Tam reikia pasirengti – statybinių ar ūkinių prekių parduotuvėje nusipirkti cheminį preparatą fungicidą ir apipurkšti juo rastus pelėsius.

„Fungicidų pasiūla dabar yra didelė, tad prieš įsigyjant reikėtų atidžiai perskaityti gaminio etiketę, kad neparsineštumėte namo preparato, skirto naudoti išorėje, lauke, o ne uždarose patalpose.

Lauko fungicidai yra gerokai stipresni, tačiau nereikėtų jais per daug žavėtis. Ne pagal paskirtį juos panaudoję neaišku, laimėsite ar pralaimėsite”, – sakė profesorius.

Fungicidu apdorotą apipelijusį paviršių reikėtų atsargiai nuvalyti arba nugrandyti kokiu nors aštriu daiktu, pavyzdžiui, peiliu. Vėliau tą vietą dar bent du kartus apipurkšti turimu preparatu.
Jei su pelėsiais negalite susidoroti patys, pasitelkite specialistus.

„Pelėsį galima išnaikinti, tačiau jei nesilaikysite švaros, nuolat nevėdinsite patalpų ir jose bus per drėgna, vėl sudarysite sąlygas jam veistis ir daugintis”, – sakė A. Lugauskas.

Kenkia sveikatai

Bet koks netrukdomai besidauginantis pelėsis ne tiktai darko namų vaizdą, mažina pastato statybinių konstrukcijų atsparumą, bet ir kenkia žmogaus sveikatai.

„Tai labai stiprus alergenas, kaip radiacija ar sunkieji metalai, pelėsis daro nematomą poveikį žmogaus sveikatai”, – sakė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos ir sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Viktorija Buzytė.

Pasak jos, vien alerginėmis savybėmis pasižyminčių pelėsių yra apie 300 rūšių.

Išskirti, kad viena ar kita rūšis auga gyvenamosiose patalpose, negalima, nes jose gali būti aptinkama labai daug skirtingų rūšių pelėsių sporų.

Nors pelėsiui atsirasti palanki 20–30 laipsnių šilumos temperatūra, kai kurios jo rūšys sėkmingai gyvuoja ir šaltyje, gali pažeisti šaldytuvuose bei šaldikliuose laikomus maisto produktus.

Pelėsio poveikis sveikatai ne visiems yra vienodas, kiekvienas žmogus į tam tikrus dirgiklius ir rizikos veiksnius reaguoja skirtingai.

Vieniems pelėsis nesukelia jokių sveikatos sutrikimų, kitiems pelėsiai, ypač jų išskiriamos nuodingosios medžiagos, gali sukelti rimtų pažeidimų.

Jautriausi tam kūdikiai, maži vaikai, nėščios moterys ir žmonės, kurių imunitetas nusilpęs.

Sukelia galvos skausmą

Pasak V. Buzytės, jei žmogus yra jautrus pelėsiams, ligos simptomus gali jausti ištisus metus, nes pelėsių sporos nežūsta nuo šalčio.

Esant žemai temperatūrai pelėsių augimas sustoja, tačiau kiek atšilus šie grybai vėl suaktyvėja – pradeda išskirti sporas, ir alergijos simptomai vėl paūmėja.

„Jei toksinus gaminančių mikroorganizmų koncentracija didelė, gyvenamosios aplinkos grybinis užterštumas gali tapti sunkių ligų, tokių kaip alergija, bronchinė astma, kvėpavimo takų uždegimas, viena priežasčių. Pelėsių sporos giliai įsiskverbia į kvėpavimo takus”, – teigė ji.

Pelėsinė aplinka gali sukelti ir trumpalaikių negalavimų: galvos skausmą, nervinį dirglumą, nuovargį, ašarojimą, odos perštėjimą, slogą, kosulį ir kt.

Atsiradusių simptomų priežastys dažniausiai išnyksta žmonėms palikus pelėsiais užterštą būstą.

Blogiausia – senos statybos namuose

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 metais buvo užsakiusi sveikatai palankios aplinkos vertinimo ir būsto kokybės tyrimą.

Buvo apklausta 2900 būstų savininkų, iš jų 1117 gyveno senos statybos, 938 – renovuotuose ir 845 – naujai pastatytuose butuose.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad problemų dėl drėgmės ir kondensato nuolat turi tik 4,64 proc. apklaustųjų. 9,91 proc. su šiomis problemomis susiduria retai, 15,79 proc. – kartais, o 13,2 proc. – dažnai.
Labiausiai šios problemos kamuoja senos statybos namų gyventojus, iš jų skundėsi 17,07 proc. Iš naujai pastatytuose namuose gyvenančių skundėsi 12,02 proc., o renovuotuose – tik 7,09 proc.
Lietuvoje veisiasi 6 rūšių pelėsiai

„Pelėsis – tai savitas ir gyvas organizmas, užimantis tarpinę vietą tarp augalų ir gyvūnų. Jis priskiriamas gausiai grybų karalystei. Taigi tai namuose augantys mikroskopiniai grybai arba kitaip dar vadinami mikromicetai. Žmonės juos pavadino pelėsiais”, – sakė mikrobiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras A. Lugauskas.

Iš didelės pelėsių įvairovės – pasaulyje yra tūkstančiai jų rūšių – Lietuvos gyvenamuosiuose būstuose dažniausiai sutinkami 6–7 pavadinimų pelėsiai.

Jie dauginasi sporomis arba konidijomis, kurių galima aptikti beveik visur. Tai dalis mus supančios aplinkos.

„Plika akimi nematomos sporos ir konidijos skraido ore tol, kol patenka ant kokio nors paviršiaus ir ima ant jo augti. Į mūsų namus jos patenka įvairiais būdais: su oru, atsinešame su drabužiais, batais. Nusėdusios ant įvairių drėgnų paviršių ir radusios sau maisto sporos pradeda gyvuoti ir augti, skverbtis savo plonyčiais siūlais ir į gylį, ir į plotį”, – kalbėjo A. Lugauskas.

Šie daugialąsčiai nejudrūs mikroorganizmai gali augti ant įvairių medžiagų: medžio, tinko, plastiko, gumos, kartono, sienų apmušalų, silikono, dažų, lako, odos, kiliminės dangos, paveikslų, knygų ir kt.

Pelėsiai gali augti net ant cementinių ar betoninių paviršių, stiklo.

Vargsta ir vokiečiai

Šią žiemą kas antras Vokietijos gyventojas šilumos reguliatorius nustato ties kur kas mažesne padala nei iki šiol, byloja šioje šalyje surengtos apklausos rezultatai.

57 procentai apklaustųjų prisipažino, kad šildo tik tas patalpas, kuriose praleidžia daugiausia laiko. Taupydamas kas trečias Vokietijos gyventojas linkęs šilčiau apsirengti, o kas dešimtas apklaustasis teigė norintis mažiau vėdinti būstą, kad jame liktų šiluma.

Geltonai ir juodai išmargintos sienos ir baldai nėra retas vaizdas Vokietijos būstuose, rašo žurnalas „Focus”. Jėnos universitetinės klinikos patalpų klimato tyrėjų darbo grupė nustatė, kad tokį reginį galima pamatyti kas dešimtame bute.

Nuomininkų asociacijos duomenimis, net iki 3 milijonų vokiečių būstų kyla problemų dėl drėgmės.

Beje, pelėsis įsiveisia ne tik senuose ar blogai pastatytuose namuose. Net kai kuriuos naujos statybos butus taip stipriai būna paveikęs pelėsis, kad jų gyventojams tenka ieškotis naujos pastogės.

Specialistai teigia, kad gerame statinyje tinkamas vėdinimas pelėsio atsiradimo riziką sumažina beveik iki nulio.

Produktų kategorijos
Pelėsio naikinimas
Samanų naikinimas
Valikliai
Medienos priežiūra ir apsauga
Produktų katalogas